Teisė
Užliejo kaimynas I Netinkama šunų priežiūra I Dėl laikomų kačių bei šunų I Dėl kaimynų keliamo triukšmo I Dėl automobilių stovėjimo aikštelių I Dėl mobiliojo ryšio antenų I Dėl rūkymo I Dėl šildymo sezono užbaigimo I
Vadovaujantis LR CPK 635 straipsniu, po įvykio turite nedelsiant kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.
Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nes negali būti nuginčytas liudytojų parodymais. Tai yra tik antstolių teikiama teisinių paslaugų rūšis, kuri suteikia smenims plačias galimybes greitai surinkti padidintą įrodomąją galią turinčius įrodymus.
Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą.
Jei reikia, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos du kartus - fiksuojant daiktų ar turto būklę iki aplinkybių, galinčių turėti įtakos šiai būklei, atsiradimo, ir po to, kai šios aplinkybės susiklosto, - siekiant užfiksuoti pakitusią daiktų būklę.
Tokiu būdu įrodymus gali rinkti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, siekdami svariais įrodymais pagrįsti savo reikalavimus, tiek siekdami apsaugoti nuo priešingos šalies reiškiamų nepagrįstų pretenzijų.
Faktinės aplinkybės konstatuojamos remiantis antstolio ir užsakovo susitarimu už tam tikrą atlygį. Ši teisinė priemonė suteikia galimybę sėkmingiau spręsti ne tik susiklosčiusias problemas, bet ir "matyti į priekį" - valdyti galimas problemas.
Gyventojai galėtų pasinaudoti faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga, jau šiandien numatydami galimus nuostolius dėl trečiųjų asmenų veiklos. Ateityje, kilus galimiems ginčams, šeimininkui bus gerokai lengviau išsireikalauti piniginę kompensaciją už patirtą žalą per teismą.
Dėl netinkamos šunų priežiūros
Daugelis Lietuvos miestų/rajonų savivaldybių patvirtintų šunų laikymo taisyklių skelbia, kad savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22.00 iki 6.00 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties, gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų, negąsdintų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui, aplinkai, gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai.
Gyventojams, pastebėjusiems, kad nesilaikoma šių taisyklių, galima pateikti skundus šioms institucijoms:
1. Miesto/rajono policijos komisariatui
2. Rajone – miesto seniūnui
3. Aplinkos apsaugos departamentui
4. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Siūlome minėtoms institucijoms skundus pateikti raštu bei pareikalauti raštiško atsakymo apie nustatytus faktus ir taikytas poveikio priemones šunų savininkams.
Dėl daugiabučiuose laikomų šunų ir kačių
Daugelio miesto/rajonų savivaldybių yra paruoštos šunų ir kačių laikymo taisyklės. Bendri reikalavimai paprastai yra šie:
- Visi gyvūnų šeimininkai privalo užregistruoti daugiabučiuose namuose laikomus gyvūnus ir sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą (žemiau nurodyta kokio dydžio ir kur reikia sumokėti).
- Daugiabučių namų butų savininkui leidžiama nuolat laikyti ribotą skaičių šunų ir kačių. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki tam tikro amžiaus.
- Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
- Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų, negąsdintų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui, aplinkai.
- Šuns savininkas privalo turėti šuns veterinarinį paskiepijimo (vakcinacijos) pažymėjimą.
- Viešose vietose visi šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o suaugę stambiosios veislės ir agresyvūs šunys su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais.
- Iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti su pavadėliu, o stambiosios veislės ir agresyvius šunis - su pavadėliu ir antsnukiu.
- Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates ar kitus neūkinės paskirties gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. Pasinaudoti liftu galima tik tuo atveju, jei neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
Draudžiama:
- šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, (išskyrus specializuotų parodų metu) paplūdimiuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus pakraščius. Taip pat lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei leisti šunis vienus į laiptinę, bendrojo naudojimo balkonus (nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų);
- šunis ir kates laikyti, veisti ir šerti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo vietose, teritorijose;
- kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, vesti šunis ir kates čia tuštintis;
- daugiabučių namų valdoje, gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;
- šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių);
- maudyti gyvūnus paplūdimiuose, poilsio zonose.
Kiekviename mieste paprastai būna numatytos šunų vedžiojimo vietos - Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai.
- Šunis galima vedžioti laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.
- Šunys, katės bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarijos tarnybos pažymėjime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.
- Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai, Visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
- Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
- Agresyvių šunų savininkai, atsakingi asmenys privalo turėti leidimą įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis. Leidimus išduoda Jonavos tarnybinės ir dekoratyvinės šunininkystės klubas. Leidimai registruojami Jonavos rajono savivaldybės seniūnijose. Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją ,,Agresyvių šunų registravimo žurnale" bei agresyvaus šuns paskiepijimo pažymėjime. Agresyvaus šuns savininkas per tris kalendorines dienas nuo šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo, pabėgimo ar vagystės) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija apie tai padaro atitinkamą įrašą žurnale ir pažymėjime.
- Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik savininko atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
- Agresyvių veislių šunų ir jų mišrūnų savininkai privalo turėti šunų paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su nurodytu identifikacijos numeriu.
- Benamių gyvūnų sugavimą kaimo seniūnijų bendro naudojimo teritorijose organizuoja seniūnai, o mieste – paskirtos įmonės.
- Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Pažymime, kad gyvūnų savininkai privalo atlyginti visas išlaidas, kurios susiję su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai bei turtui, - įstatymų nustatyta tvarka.
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma.
Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose:
* nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis,
* nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis,
* nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis.
Žmogus girdi 26- 27 decibelų stiprumo garsą. Maždaug 60 procentų visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 procentų yra jautresni garsams. 30 -35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui.
Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Pavargusius žmones erzina net ir nestiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo - konsultuotis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame, turėtumėte įsitikinti, ar jame tinkamai įrengta garso izoliacija.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato LR triukšmo valdymo įstatymas. 2006 m. birželio mėn. pasikeitus minėto įstatymo 6 str., visuomenės sveikatos centrai nebeatlieka triukšmo kontrolės.
Tad iškilus problemoms dėl triukšmo, reikia kreiptis į policiją, kuri visą parą atlieka triukšmo matavimus ir kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose.
Atsakomybę už LR triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą numato LR ATPK 42(4) straipsnis.
Už šiuos pažeidimus gali būti skiriamos administracinės nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Protokolus už LR ATPK 42(4) straipsnio pažeidimus įgalioti surašyti ne tik policijos pareigūnai, bet ir kitos institucijos (aplinkos ministerijos, susisiekimo ministerijos, sveikatos apsaugos ministerijos, žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai), tačiau jos dažniausiai dirba tik šviesiuoju paros metu (iki 17 val.).
Taip pat reikšmingas LR ATPK 183 straipsnis, numatantis atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. 2006 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, ramybės laikas pailgėjo. Šaukti, švilpti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiai kelti triukšmą gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, draudžiama ne tik nakties metu, bet ir vakare - nuo 18 iki 22 valandos.
Viešosios tvarkos trikdytojams gresia nuobaudos - įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už minėtus pažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Jeigu pažeidimą padarė nepilnametis nuo 14 iki 16 metų, tai jo tėvams arba globėjams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki trijų šimtų litų. Dėl šių pažeidimų taip pat reiktų kreiptis į policiją.
Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numato daugiabučių gyventojų teisę į sveiką ir ramų gyvenimą. Ar Jūs pasinaudosite ja, priklauso tik nuo jūsų ir efektyvaus policijos darbo.
Dėl automobilių stovėjimo aikštelių
Norėdami praplėsti aikštelę, daugiabučio namo gyventojai turi surašyti raštą, pasirašyti ir pateikti savivaldybei (seniūnijai).
Rašte-paraiškoje reikia nurodyti, ko prašoma, bei pridėti siūlomą pertvarkymo planą.
Miesto/rajono savivaldybė ar seniūnija, pagal pateiktas paraiškas apžiūri viską vietoje prie gyvenamojo namo, įvertina galimybes, numato darbų apimtis, sprendžia darbų finansavimo klausimą ir informuoja gyventojus apie numatomus atlikti darbus bei atlikimo terminus.
Gyvenamojo namo aplinkos pertvarkymo darbai finansuojami iš miesto tvarkymo lėšų, todėl gyventojams mokėti už šiuos darbus nereikia.
Žemiau pateikiame daugiau informacijos apie antenų poveikį aplinkai. (šaltinis - internetas).
Kalbas, kad dėl greta išdygusių mobiliojo ryšio antenų (bazinių stočių) padidėja vėžio rizika, visuomenės sveikatos specialistai vadina nepagrįstomis.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjos Astos Razmienės, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikti tyrimai įrodo, kad geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys teritorijose pasklidusios plačiai ir tolygiai.
Tad atvejai, kai vėžio atvejų padaugėja teritorijoje netoli bazinės stoties, tėra atsitiktinumas. Tokiose teritorijose registruojami vėžio atvejai nustatomi skirtingose žmogaus organizmo dalyse, pasireiškia skirtingais simptomais, tad negali turėti bendros priežasties.
"15 metų pasaulio mokslininkai dirbo, kol galiausiai padėjo tašką ir pareiškė, kad atitinkamomis sąlygomis įrengtos antenos nėra kenksmingos. Šių sąlygų yra laikomasi", - teigė tyrimų medžiagą išstudijavusi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. Razmienė.
Žmonių baimėmis pagrįsti pareiškimai apie bazinių stočių kaimynystės sąlygotus sveikatos sutrikimus vis dar dažnai tampa pagrindu viešoms diskusijoms.
Ekspertai pažymi, jog žmogaus organizmas absorbuoja 5 kartus daugiau signalų iš radijo ir televizijos stočių dėl jų naudojamų žemesnių dažnių.
"Pavyzdžiui, Sitkūnų stotis išspinduliuoja septynis kartus daugiau signalų nei visos Lietuvoje esančios mobiliojo ryšio antenos. Pasaulyje radijo ir televizijos stotys veikia 50 ir daugiau metų, Lietuvoje - jau daugiau nei 40 metų be jokio pastebimo neigiamo poveikio sveikatai", - teigė A. Razmienė.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistės, didžiausias šių antenų trūkumas - jų vaizdas. "Baugina ant didžiulio bokšto užkelta antena, o iš tikrųjų jos poveikis žmogui yra kelis šimtus kartų mažesnis nei nuolat naudojamo mobiliojo ryšio telefono", - sakė A. Razmienė.
Žmonės nuo, jų manymu, pavojingų elektromagnetinių bangų ginasi kaip išmano. A. Razmienė prisiminė kelis kraštutinius atvejus ir tarp vilniečių.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pažymi, jog vaikai yra ta visuomenės dalis, kuri gali būti labiau pažeidžiama radijo bangų. Specialistų manymu, geriausia išeitis yra neleisti mobilioms stotims ant mokyklų pastatų veikti be moksleivių tėvų sutikimo.
Specialistai problemos neįžvelgia Vilniaus visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, centrai organizuoja tyrimus, kurių metų spinduliuotės pažeidimų neužfiksuota. Spinduliavimas žymiai mažesnis už normą ir atitinka viso pasaulio reikalavimus. Pastebėtos tik teisinės spragos, kai antenos ant stogo buvo iškeltos negavus namo bendrasavininkų sutikimo.
Anot pašnekovės, kur kas daugiau abejonių kelia patys mobilūs telefonai. Dėl senesnių, pirmos ir antros kartos aparatų, mokslininkai jau vieningai sutaria, kad jie vėžinių susirgimų nesukelia. Gan atsargiai kalbama tik apie miego sutrikimus. Tuo tarpu modernūs trečios kartos aparatai dar tiriami, todėl specialistai ragina neleisti jais naudotis vaikams.
"Kaip bebūtų keista, visi žmonės, kurie skundžiasi dėl antenų, palieka savo mobilaus telefono numerį. Ir labai supyksta, kai juos perspėji, kad mobilus telefonas spinduliuoja gerokai daugiau bangų nei antena - tai jau įrodyta", - stebėjosi A. Razmienė.
"Naujausi tyrimai parodė, kad dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna nuo 0,002 iki 2 proc. tarptautinėmis normomis leistino elektromagnetinio lauko lygio", - teigė A. Razmienė.
Lyginant su bazinėmis stotimis, žmogaus organizmas absorbuoja 5 kartus daugiau signalų iš radijo ir televizijos stočių. Pasaulyje vyrauja nuostata, kad šalia radijo ir televizijos stočių negyventų žmonės maždaug 50 metrų atstumu.
"Pranešimus apie vėžio atvejų padaugėjimą teritorijose šalia bazinių stočių Pasaulio sveikatos organizacija vadina anekdotiniais. Geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys pasklidusios plačiai ir tolygiai. Todėl yra atsitiktinumas, kad vėžio atvejų padaugėja teritorijoje netoli bazinės stoties. Be to, susirgimai skirtingi, todėl negali turėti bendros priežasties", - įsitikinusi pašnekovė.
Vis dėlto pripažįstama, kad yra žmonių, kurie ypatingai jautrūs elektromagnetiniams laukams. Juos dažniausiai kamuoja odos problemos, nuovargis, dėmesio nekoncentravimas, galvos svaigimas, pykinimas, širdies ritmo, virškinimo sutrikimai. Ir nors galutinai šis ryšys neįrodytas, teigiama, kad tai problema.
Užsienio šalių mokslininkų tyrimai - gan prieštaringi. Tačiau JAV mokslininkai atskleidė, kad vaikų smegenys dėl mažesnio kaukolės dydžio sugeria 50-70 proc. daugiau mobiliojo telefono spinduliuotės nei suaugusiųjų. Švedai padarė išvadą, kad žmonės, kurie mobiliuoju telefonu naudojasi 10 metų, dvigubai dažniau suserga klausos nervo augliu.
Tuo tarpu Danijos ir Suomijos mokslininkai nerado ryšio tarp mobilių telefonų ir auglių, tačiau buvo iškelta prielaida, kad tie, kurie mobiliuoju ryšiu naudojasi dažnai ir ilgai, turi 39 proc. didesnę tikimybę, kad auglys atsiras toje galvos pusėje, prie kurios glaudžiamas mobilusis telefonas.
Daugelis mokslininkų sutinka tik su nuomone, kad elektromagnetinis tokių prietaisų spinduliavimas gali pakenkti ląstelėms, kai audiniai dėl aparato smarkiai įkaista. Todėl jei žmogus mobiliu telefonu kalba daug, jį gali varginti galvos skausmai ar nemiga. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies bei atsiliepti ne iš karto, kai telefonas suskamba, nes tuomet elektromagnetinis laukas yra stipriausias.
Anot radiosteziologo Jono Jurkonio, mokslininkai yra nustatę, kad žmogaus kūnas spinduliuoja iki 300 Hz elektromagnetinį lauką. Šiuo faktu grindžiama išvada, kad mes reaguojame į visų elektros linijų bei instaliacijų, namų ir biuro elektroninę įrangą, mikrobangų krosnelių ir net plaukų džiovintuvų spinduliuotę.
Pavyzdžiui, aukštos įtampos kabelių sukuriami elektromagnetiniai laukai veikia net 400 metrų atstumu į abi puses. Taip pat mokslininkai įspėja, kad galingus elektromagnetinius laukus sukuria elektriniai įrengimai patalpų šildymui ar vėdinimui, todėl nepataria miegoti arti jų. Tuo tarpu televizorių spinduliuojamas elektromagnetinis laukas išlieka net keletą dienų išjungus televizoriaus šakutę iš lizdo.
Ne ką mažiau pavojinga ir mikrobangų krosnelė. Ne veltui griežtai draudžiama ja naudotis dirbtinius širdies stimuliatorius turintiems žmonėms. Beje, moksliniai tyrimai parodė, kad augalai, laistomi tokioje krosnelėje užvirintu vandeniu auga silpniau, išsigimsta ir galiausiai žūsta.
Yra iškelta hipotezė, kad šiuolaikinis žmogus gauna net 200 mln. kartų didesnę spinduliuotę nei 20-to amžiaus pradžioje. Tuo tarpu Lietuvoje nėra nei vieno prietaiso, galinčio išmatuoti visus silpnų elektromagnetinių laukų parametrus, darančius įtaką žmogaus organizmui. Tuo tarpu visame pasaulyje pripažinta, kad jie mus veikia.
Lietuvoje nesilaikoma ir Pasaulio Sveikatos organizacijos nurodymo, kad mobilūs telefonai būtų parduodami su naudojimo instrukcija. Joje nurodoma, kad tarp pokalbių būtina daryti bent 15 min. pertrauką, nekalbėti juo, jeigu ryšys prastas ir pan.", - piktinosi J. Jurkonis.
Lietuvoje leidžiamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis yra 10 mikrovatų kvadratiniame centimetre. Praktiškai visoje šalies teritorijoje šis lygis nėra viršijimas.
Beje, Europos šalyse leidžiamas tankis yra apie 40 mikrovatų kv. cm, JAV - dar didesnis. Vadinasi, nuo elektromagnetinės spinduliuotės esame apsaugoti labiau nei kitose pasaulio šalyse.
Žmonės turėtų būti ramūs, nes, anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro, dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna tik nuo 0,002 proc. iki 2 proc. leistino elektromagnetinio lauko lygio. Palyginimui: į žmogaus organizmą patenka 5 kartus daugiau elektromagnetinių bangų iš radijo ir televizijos stočių.
Bazinės stoties elektromagnetinių bangų galia nėra didelė - apie 20 vatų. Panašiu poveikiu pasižymi plačiai buityje naudojami prietaisai - televizorius, šaldytuvas. Net plaukų džiovintuvas turi kur kas didesnę galią nei mobiliojo ryšio antena.
Todėl rūkant gyvenamųjų namų laiptinėse yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto reikalavimas ir padaromas administracinės teisės pažeidimas (ATPK 185¹ str. 2 d.), už kurį numatyta administracinė nuobauda - įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.
Daugiabučių namų bendrijos laiptinėse pirmininkai pakabina ženklus, draudžiančius rūkyti - sako, tai gana veiksminga priemonė.
Esant konkretiems ATPK 185¹ str. pažeidimams, pilietis su rašytiniu pareiškimu dėl įvykusio atvejo išnagrinėjimo, turi teisę kreiptis į policijos komisariatą (pagal pažeidimo padarymo vietą).
Prieš kreipiantis, reikėtų pasirūpinti įrodymais: surasti asmenis, kurie galėtų paliudyti, arba surinkti vaizdinę medžiagą (nufotografuoti ar nufilmuoti rūkantį kaimyną).
ES kuria naują projektą - uždrausti rūkyti viešose masinio susibūrimo vietose, prie namų. Europos Komisija mano, kad gyventojų sveikatai daugiausia naudos būtų vykdant plataus masto draudimo rūkyti politiką. Tuo tarpu dauguma daugiabučių laiptinių, ypač namų, esančių netoli mokyklų, ir toliau skendi cigarečių dūmuose, nors pagal įstatymą už tai turėtų būti baudžiama administracine tvarka.
Šilumos ūkio įstatymas nustato:
13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas
1. Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais.
2. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina.
3. Šildymo sezono laikotarpiu šilumnešis privalo būti tiekiamas daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms šildyti. Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.
Taigi- iš vienos pusės Šilumos ūkio įstatymas nustato: butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma to namo butų savininkų, iš kitos pusės Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato:
- buitiniai šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose turi teisę teisės Civiliniame Kodekse, Šilumos ūkio įstatyme, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, nustatyta tvarka patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės akte nustatytų higienos normų.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nustato: „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas.“ Bendroji nuosavybė daugiabučiame name yra šildymo ir karšto vandens sistema, o šilumos punktas gali būti ir šilumos tiekėjo, ir namo bendrojo naudojimo objektas. O Civilinis kodeksas nustato:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo.
Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.
Todėl mūsų nuomone, sumoje, jeigu su šilumos tiekėju vartotojas yra sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartį [ t.t. konkliudentiniais veiksmais], tai niekas be jo sutikimo negali ankščiau atjungti jo buto šildymą, negu savivaldybės nustatytas terminas.
Mūsų nuomone, tiktai esant visų bendraturčių sutikimui galima baigti namo šildymą.
Vakarų ekspresas, 2010-03-10
